- sanprotauti
- sánprotauti, -auja, -avo Rtr, Prk; M, LL257 žr. samprotauti 1: Raštinykai sanprotau[ja], jog tie nusidavimai yra buvusys penktamęje amžiuoje S.Dauk. Šleikerys sánprotavo Jn. Iš aukščiaus paduotųjų vietų, man rodos, galima sanprotauti LTI215(K.Būg). Sanprotavo, kad gandras teip dyvnai darė PP65. ^ Būtinai ramus apei kitus piktai nesanprotau[ja] M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.